sklimbis

sklim̃bis sm. (2) J, NdŽ, gen. -ies Kos52, sklimbỹs (4) NdŽ 1. žr. sklimbė 1: Duonos sklim̃bis, t. y. šmotas J. Sklimbẽlį atsklembusi varškės davė J. Atpjovė sklimbẽlį mėsos J. Duok mažą sklimbẽlį duonos, rasint valgysiu Kal. Duonos, lašinių sklimbelį padėjo Als. 2. NdŽ, Kos52 žr. sklimbstis 2: Stogas buvo iš sklimbių uolos sudėtas S.Dauk. Uolos sklimbiai nugarmėjo ant pakriaušę S.Dauk.